1. Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia jį vedžiojo po dykumą
2. keturiasdešimt dienų, ir jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir joms pasibaigus buvo alkanas.
3. Tuomet velnias jam tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk šitam akmeniui pavirsti duona“.
4. Jėzus jam atsakė: „Parašyta: Žmogus gyvas ne viena duona!“
5. Tada velnias, pavedėjęs jį aukščiau, viena akimirka parodė jam visas pasaulio karalystes
6. ir tarė: „Duosiu tau visą jų valdžią ir didybę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas dovanoju.
7. Taigi jei parpuolęs ant žemės pagarbinsi mane, visa bus tavo“.
8. O Jėzus jam atsakė: „Parašyta: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“
9. Dar nusivedė jį velnias į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk nuo čia žemyn,
10. nes parašyta: Jis palieps savo angelams sergėti taveir dar:
11. Jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį“.
12. Jėzus jam atkirto: „Pasakyta: Negundyk Viešpaties, savo Dievo!“
13. Visokius gundymus baigęs, velnias atsitraukė nuo jo iki laiko.
14. Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie jį garsas.
15. Jis pradėjo mokyti jų sinagogose, visų gerbiamas.
16. Jėzus parėjo į Nazarą, kur buvo užaugęs. Šabo dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti.
17. Jam padavė pranašo Izaijo knygą. Atvyniojęs ritinį, jis rado vietą, kur parašyta:
18. Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų