34. kurie sakė: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui“.
35. O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
36. Jiems apie tai besikalbant, pats Jėzus atsirado tarp jų ir prabilo: „Ramybė jums!“
37. Virpėdami iš išgąsčio, jie tarėsi matą dvasią.
38. O jis paklausė: „Ko taip išsigandote, kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės?
39. Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš pats! Palieskite mane ir įsitikinsite: dvasia juk neturi kūno nei kaulų, kaip matote mane turint“.
40. Tai taręs, jis parodė jiems rankas ir kojas.
41. Jiems iš džiaugsmo vis dar netikint ir stebintis, Jėzus paklausė: „Ar neturite čia ko nors valgyti?“
42. Jie padavė jam gabalą keptos žuvies.
43. Jis paėmė ir valgė jų akyse.
44. Paskui Jėzus tarė jiems: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašų knygose ir Psalmėse?“
45. Tuomet jis atvėrė jiems protą, kad jie suprastų Raštus,