Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Luko 23:40-50 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

40. Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę!

41. Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko bloga nėra padaręs“.

42. Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“

43. Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“.

44. Buvo apie šeštą valandą, kai visą kraštą apgaubė tamsa ir buvo tamsu iki devintos valandos,

45. saulei užtemus. Šventovės uždanga perplyšo pusiau.

46. O Jėzus galingu balsu sušuko: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“. Ir su tais žodžiais numirė.

47. Šimtininkas, matydamas, kas buvo įvykę, pradėjo garbinti Dievą ir tarė: „Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!“

48. Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę.

49. Atstu stovėjo visi Jėzaus pažįstami ir moterys, jį atlydėjusios iš Galilėjos. Jos viską matė.

50. Ir štai atėjo vienas vyras, vardu Juozapas, teismo tarybos narys, geras ir teisus žmogus,

Skaityti visą skyrių Luko 23