32. Kartu su juo buvo vedami žudyti du piktadariai.
33. Atėję į vietą, kuri vadinasi „Kaukolė“, jie prikalė ant kryžiaus Jėzų ir du piktadarius – vieną jam iš dešinės, antrą iš kairės.
34. Jėzus meldėsi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“. Kareiviai pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą.
35. Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai tyčiodamiesi kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo, tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis Mesijas!“
36. Iš jo juokėsi ir kareiviai, prieidami, paduodami jam perrūgusio vyno
37. ir sakydami: „Jei tu žydų karalius – gelbėkis pats!“
38. Viršum jo buvo užrašas: „Šitas yra žydų karalius“.
39. Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“
40. Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę!
41. Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko bloga nėra padaręs“.
42. Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“
43. Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“.
44. Buvo apie šeštą valandą, kai visą kraštą apgaubė tamsa ir buvo tamsu iki devintos valandos,
45. saulei užtemus. Šventovės uždanga perplyšo pusiau.
46. O Jėzus galingu balsu sušuko: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“. Ir su tais žodžiais numirė.
47. Šimtininkas, matydamas, kas buvo įvykę, pradėjo garbinti Dievą ir tarė: „Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis!“
48. Ir visa minia, susirinkusi pažiūrėti reginio ir pamačiusi, kas įvyko, skirstėsi, mušdamasi į krūtinę.