11. Tada Erodas su savo palyda Jėzų paniekino ir išjuokė. Paskui, aprengęs jį baltu drabužiu, pasiuntė atgal Pilotui.
12. Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais, o seniau jie pykosi.
13. Pilotas, sušaukęs aukštuosius kunigus, seniūnus ir liaudį,
14. pareiškė: „Jūs atvedėte man šį žmogų, kaltindami jį liaudies kurstymu. Bet aš, jį apklausęs jūsų akyse, neradau nė vienos jam primetamos kaltės;
15. taip pat ir Erodas, nes sugrąžino jį atgal. Taigi jis nėra padaręs nieko, kas būtų verta mirties bausmės.
16. Tad aš nuplakdinsiu jį ir paleisiu“.
18. Tuomet jie visi ėmė šaukti: „Mirtis šitam! Paleisk mums Barabą!“
19. O Barabas buvo patekęs į kalėjimą už kažkokį maištą mieste ir žmogžudystę.
20. Norėdamas paleisti Jėzų, Pilotas dar kartą kreipėsi į juos,
21. bet jie nesiliovė šaukę: „Ant kryžiaus, ant kryžiaus jį!“
22. Tada jis trečią kartą klausė: „O ką gi pikta jis yra padaręs? Aš jame neradau nieko, už ką vertėtų mirtimi bausti. Taigi nuplakdinsiu jį ir paleisiu“.
23. Tačiau jie, garsiai šaukdami, vis nesiliovė reikalauti, kad jis būtų prikaltas prie kryžiaus, ir jų šauksmai ėjo vis smarkyn.
24. Tada Pilotas nusprendė patenkinti jų reikalavimą.
25. Jis paleido jiems įkalintąjį už maištą ir žmogžudystę, kaip jie prašė, o Jėzų atidavė jų valiai.
26. Vesdami Jėzų, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną, grįžtantį iš laukų, ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų.
27. Jį lydėjo didelis būrys liaudies ir daug moterų, kurios verkė jo ir aimanavo.