37. O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu.
38. Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“.
39. Tuomet kai kurie Rašto aiškintojai atsiliepė: „Mokytojau, tu gerai išaiškinai!“
40. Ir daugiau niekas nebedrįso jo klausinėti.
41. Jėzus pats juos paklausė: „Kodėl sakoma, jog Mesijas esąs Dovydo sūnus?
42. Juk pats Dovydas Psalmių knygoje kalba: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: Sėskis mano dešinėje,
43. aš patiesiu tavo priešus tarsi pakojį po tavo kojų’.
44. Taigi Dovydas vadina jį ‘Viešpačiu’, – kaip tada jis gali būti jo sūnus?!“
45. Visiems žmonėms girdint Jėzus tarė mokiniams:
46. „Saugokitės Rašto aiškintojų, kurie mėgsta vaikščioti su ilgais drabužiais, būti sveikinami turgavietėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbės vietas vaišėse.
47. Jie ryja našlių namus ir dangstosi ilgomis maldomis. Todėl jų laukia itin griežtas teismas“.