21. Taigi jie klausė jį: „Mokytojau, mes žinome, kad tu teisingai kalbi ir mokai. Tu nepaisai žmonių laipsnių, bet mokai Dievo kelio, paisydamas teisybės.
22. Pasakyk, ar mums valia mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?“
23. Matydamas jų klastą, Jėzus tarė jiems:
24. „Parodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?“ Jie atsakė: „Ciesoriaus“.
25. Tada jis tarė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo – Dievui“.
26. Taip jiems nepavyko žmonių akivaizdoje sugauti jo kalboje. Stebėdamiesi jo atsakymu, jie nutilo.
27. Pas jį atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė:
28. „Mokytojau, Mozė yra mums parašęs: Jei kieno vedęs brolis numirtų bevaikis, tuomet jo brolis tegul veda našlę ir pažadina savo broliui palikuonių.
29. Taigi yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis.
30. Ją vedė antrasis,
31. paskui trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir mirė nepalikdami vaikų.
32. Galiausiai mirė ir ta moteris.
33. Kurio gi žmona ji bus, kai mirusieji prisikels? Juk ji yra buvusi visų septynių žmona!“
34. Jėzus jiems atsakė: „Šio pasaulio vaikai veda ir teka,
35. o kurie pasirodys verti dalyvauti aname pasaulyje ir mirusiųjų prisikėlime, tie neves ir netekės.
36. Nebegalės jie ir mirti, nes būdami prisikėlimo vaikai, bus tolygūs angelams ir bus Dievo vaikai.
37. O kad mirusieji prisikels, mini ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu.
38. Juk Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi jam gyvena“.
39. Tuomet kai kurie Rašto aiškintojai atsiliepė: „Mokytojau, tu gerai išaiškinai!“