27. Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja,
28. Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė:
29. „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs,leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,
30. nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą,
31. kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje:
32. šviesą pagonims apšviestiir tavosios Izraelio tautos garbę“.
33. Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama.
34. O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas,
35. ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“.
36. Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru,
37. o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis.