18. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu.
19. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje.
20. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.
21. Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose.
22. Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui,
23. kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, –
24. ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: porą purplelių arba du balandžiukus.
25. Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo.
26. Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol nepamatysiąs Viešpaties Mesijo.
27. Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja,
28. Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė:
29. „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs,leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,
30. nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą,
31. kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje:
32. šviesą pagonims apšviestiir tavosios Izraelio tautos garbę“.
33. Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama.
34. O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas,