32. Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo nurodyta.
33. Atrišant asilaitį, savininkai klausė: „Kam atrišate asilaitį?“
34. Mokiniai atsakė: „Jo reikia Viešpačiui“.
35. Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus.
36. Jam jojant žmonės tiesė ant kelio drabužius.
37. Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai ir skardžiai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję.
38. Jie šaukė: „Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu!Ramybė danguje,šlovė aukštybėse!“
39. Kai kurie fariziejai iš minios jam šaukė: „Mokytojau, sudrausk savo mokinius!“
40. Jis atsakė jiems: „Sakau jums, jei šitie tylės, akmenys šauks!“
41. Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus verkė jo ir sakė:
42. „O kad tu šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių.
43. Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave;
44. jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus su tavimi ir nepaliks tavyje akmens ant akmens, nes tu nepažinai savo aplankymo meto“.
45. Įžengęs į šventyklą, Jėzus pradėjo varyti laukan prekiautojus.
46. Jis sakė jiems: „Parašyta: Mano Namai turi būti maldos namai, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne“.