23. Tai kodėl neleidai mano pinigų apyvarton, kad sugrįžęs išreikalaučiau su palūkanomis?’
24. Aplinkiniams jis tarė: ‘Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų’.
25. Tie sakė: ‘Valdove, bet anas jau turi dešimt minų!’
26. Jis tarė: ‘Aš sakau jums: kiekvienam, kas turi, bus pridėta, o iš neturinčio bus atimta net ir tai, ką turėjo.
27. Mano priešus, nenorėjusius, kad būčiau jų karalius, atveskite čionai ir nugalabykite mano akyse!’“
28. Tai pasakęs, Jėzus visų priekyje leidosi į Jeruzalę.
29. Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos ties vadinamuoju Alyvų kalnu, jis pasiuntė du mokinius
30. ir jiems pasakė: „Eikite į kaimą, kurį štai matote, ir vos įėję rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite.
31. O jeigu kas paklaustų: ‘Kam jį atrišate?’ – atsakykite: ‘Jo reikia Viešpačiui’“.
32. Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo nurodyta.
33. Atrišant asilaitį, savininkai klausė: „Kam atrišate asilaitį?“
34. Mokiniai atsakė: „Jo reikia Viešpačiui“.
35. Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus.
36. Jam jojant žmonės tiesė ant kelio drabužius.