29. Jėzus atsakė jiems: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, dėl Dievo karalystės palikusio namus ar žmoną, ar brolius, ar gimdytojus, ar vaikus,
30. kuris jau šiuo metu negautų nepalyginti daugiau, o būsimajame pasaulyje – amžinojo gyvenimo“.
31. Jėzus pasišaukė Dvylika ir tarė: „Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas pranašų parašyta apie Žmogaus Sūnų.
32. Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas.
33. Tie nuplaks jį ir nužudys, bet trečią dieną jis prisikels“.
34. Tačiau jie nieko nesuprato; tos kalbos prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma.
35. Kai Jėzus prisiartino prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta.
36. Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų.
37. Jam pasakė, jog praeinąs Jėzus Nazarietis.
38. Tuomet neregys ėmė šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“
39. Ėję priešakyje draudė jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“
40. Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti. Jam prisiartinus, Jėzus paklausė:
41. „Ko nori, kad tau padaryčiau?“
42. Šis atsakė: „Viešpatie, kad praregėčiau!“ Jėzus tarė: „Regėk! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“.
43. Tas bemat praregėjo ir nulydėjo jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą.