Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Luko 17:18-32 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

18. Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis!“

19. Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“.

20. Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus paaiškino: „Dievo karalystė ateina nepastebimai.

21. Ir niekas nepasakys: ‘Štai ji čia arba ten!’ Juk Dievo karalystė jau yra tarp jūsų“.

22. Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai jūs geisite išvysti bent vieną vienintelę Žmogaus Sūnaus dieną, ir nepamatysite.

23. Jums sakys: ‘Štai jis čia! Štai ten!’ – neikite ir nebėkite paskui juos!

24. Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.

25. Bet pirmiau jam reikės daug iškentėti ir būti šios kartos atmestam.

26. Kaip yra buvę Nojaus laikais, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis.

27. Žmonės valgė, gėrė, vedė, tekėjo, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tuomet ištiko tvanas ir visus sunaikino.

28. Ar ne taip dėjosi ir Loto laikais? Žmonės valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi.

29. O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus ėmė kristi ugnis su siera ir visus sunaikino.

30. Šitaip bus ir tą dieną, kai apsireikš Žmogaus Sūnus.

31. Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduje, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo.

32. Prisiminkite Loto žmoną!

Skaityti visą skyrių Luko 17