26. Jėzus tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?“
27. Tas atsakė: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį.
28. Jėzus jam tarė: „Gerai atsakei. Tai daryk, ir gyvensi“.
29. Norėdamas pasiteisinti anas paklausė Jėzų: „O kas gi mano artimas?“
30. Jėzus prabilo: „Vienas žmogus leidosi žemyn iš Jeruzalės į Jerichą ir pakliuvo į plėšikų rankas. Tie išrengė jį, sumušė ir nuėjo sau, palikdami pusgyvį.
31. Atsitiktinai tuo pačiu keliu ėjo vienas kunigas. Jis pamatė, bet praėjo kita puse kelio.
32. Taip pat ir levitas, pro tą vietą eidamas, jį matė ir praėjo kita kelio puse.
33. O vienas pakeleivis samarietis, užtikęs jį, pasigailėjo.
34. Jis priėjo prie jo, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno, aptvarstė jas; paskui, užkėlęs ant savo gyvulio, nugabeno į užeigą ir slaugė jį.