7. Juodu neturėjo vaikų, nes Elzbieta buvo nevaisinga ir abu sulaukę senyvo amžiaus.
8. Kartą Zacharijas ėjo pagal skyriaus eilę Dievo tarnystės pareigas, ir pagal kunigų paprotį
9. burtu teko jam įžengti į Viešpaties šventovės vidų ir aukoti smilkalus.
10. Smilkymo valandą lauke meldėsi visa tauta.
11. Tuomet jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje.
12. Pamatęs jį Zacharijas sumišo, ir išgąstis pagavo jį.
13. Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, tavo prašymas išklausytas. Tavo žmona Elzbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį praminsi Jonu.
14. Tau bus džiaugsmas ir paguoda, ir daugelis džiaugsis jo gimimu,