65. Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius.
66. Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: „Kaip manai, kas bus iš to vaiko?“ Jį tikrai globojo Viešpaties ranka.
67. Kūdikio tėvas Zacharijas tapo kupinas Šventosios Dvasios ir ėmė pranašauti:
68. „Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui,kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.
69. Jis pažadino gelbėtoją mums galingąsavo tarno Dovydo namuose,
70. kaip nuo senų senovės buvo skelbęssavo šventųjų pranašų lūpomis,
71. jog mus išgelbės nuo priešųir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia.
72. Tuo jis rodo mūsų protėviams gailestingumąir atmena savo šventąją Sandorą –
73. priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui,jog leis mums,
74. išvaduotiems iš priešų rankos,be baimės jam tarnauti
75. per visą gyvenimąšventumu ir teisumu jo akyse.
76. O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu,nes tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti;
77. tu mokysi jo žmones išganymą pažintiper nuodėmių atleidimą.
78. Dėl širdingiausio mūsų Dievo gailestingumomus aplankė šviesa iš aukštybių,