46. O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį,
47. mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
48. nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
49. nes didžių dalykų padarė man Visagalis,ir šventas yra jo vardas!
50. Jis maloningas iš kartos į kartątiems, kurie jo klauso.
51. Jis parodo savo rankos galybęir išsklaido išdidžios širdies žmones.
52. Jis numeta galiūnus nuo sostųir išaukština mažuosius.
53. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,turtuolius tuščiomis paleidžia.
54. Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,kad minėtų jo gailestingumą,
55. kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“.
56. Marija prabuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus.
57. Elzbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus.
58. Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokią didžią malonę suteikė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.
59. Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu – Zachariju.
60. Motina pasipriešino: „O, ne! Jis vadinsis Jonas“.