41. Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios.
42. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius!
43. Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!
44. Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.
45. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“.
46. O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį,
47. mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
48. nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę.Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,
49. nes didžių dalykų padarė man Visagalis,ir šventas yra jo vardas!
50. Jis maloningas iš kartos į kartątiems, kurie jo klauso.
51. Jis parodo savo rankos galybęir išsklaido išdidžios širdies žmones.
52. Jis numeta galiūnus nuo sostųir išaukština mažuosius.
53. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja,turtuolius tuščiomis paleidžia.
54. Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui,kad minėtų jo gailestingumą,
55. kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“.
56. Marija prabuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus.
57. Elzbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus.
58. Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokią didžią malonę suteikė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.