3. Taip pat ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofili, sutvarkytą pasakojimą,
4. kad įsitikintum tikrumu mokslo, kurio esi išmokytas.
5. Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijos skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elzbieta, iš Aarono vaikaičių.
6. Abu jie buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus.
7. Juodu neturėjo vaikų, nes Elzbieta buvo nevaisinga ir abu sulaukę senyvo amžiaus.
8. Kartą Zacharijas ėjo pagal skyriaus eilę Dievo tarnystės pareigas, ir pagal kunigų paprotį
9. burtu teko jam įžengti į Viešpaties šventovės vidų ir aukoti smilkalus.
10. Smilkymo valandą lauke meldėsi visa tauta.
11. Tuomet jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje.
12. Pamatęs jį Zacharijas sumišo, ir išgąstis pagavo jį.
13. Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, tavo prašymas išklausytas. Tavo žmona Elzbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį praminsi Jonu.
14. Tau bus džiaugsmas ir paguoda, ir daugelis džiaugsis jo gimimu,
15. nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno ir jokių svaigalų. Iš pat motinos įsčių jis bus kupinas Šventosios Dvasios