28. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“
29. Išgirdusi šiuos žodžius ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas.
30. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!
31. Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.
32. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus.Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą;
33. jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius,ir jo karaliavimui nebus galo“.
34. Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“
35. Angelas jai atsakė:„Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs,ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu;todėl ir tavo kūdikis bus šventasir vadinamas Dievo Sūnumi.
36. Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga,
37. nes Dievui nėra negalimų dalykų“.
38. Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Ir angelas pasitraukė.
39. Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą.
40. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą.
41. Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios.
42. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius!
43. Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!
44. Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.