20. Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu“.
21. Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventovėje.
22. Išėjęs jis negalėjo prakalbėti, ir jie suprato, kad jis turėjęs šventovėje regėjimą. Jis aiškinosi jiems ženklais ir pasiliko nebylys.
23. Tarnystės dienoms pasibaigus, jis sugrįžo namo.
24. Praslinkus kiek laiko, jo žmona Elzbieta tapo nėščia ir penkis mėnesius slėpėsi sakydama:
25. „Tai Viešpats man davė; jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse“.
26. Šeštą mėnesį angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas,
27. pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.
28. Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“
29. Išgirdusi šiuos žodžius ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas.
30. O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!
31. Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.
32. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus.Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą;
33. jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius,ir jo karaliavimui nebus galo“.
34. Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“
35. Angelas jai atsakė:„Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs,ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu;todėl ir tavo kūdikis bus šventasir vadinamas Dievo Sūnumi.