60. Tai išgirdę, daugelis jo mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“
61. Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina?
62. O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?!
63. Dvasia teikia gyvybę,o kūnas nieko neduoda.Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau,yra dvasia ir gyvenimas.
64. Bet kai kurie iš jūsų netiki“.Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netiki, ir kas jį išduos.
65. Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo“.
66. Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo.
67. Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“
68. Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.
69. Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu – Dievo Šventasis“.
70. Jėzus jiems atsakė: „Argi ne aš išsirinkau jus, Dvylika? Tačiau ir tarp jūsų vienas yra velnias“.
71. Jis turėjo omenyje Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, būtent vienas iš Dvylikos, turėjo jį išduoti.