29. Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė“.
30. Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi?
31. Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus“.
32. Tada Jėzus tarė:„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:tai ne Mozėdavė jums duonos iš dangaus,bet mano Tėvasduoda jums iš dangaus tikrosios duonos.
33. Dievo duona nužengia iš dangausir duoda pasauliui gyvybę“.
34. Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“
35. Jėzus atsakė:„Aš esu gyvybės duona!Kas ateina pas mane,niekuomet nebealks,ir kas tiki mane,niekuomet nebetrokš.
36. O aš jau esu jums sakęs:jūs mane regėjote, bet netikite.
37. Visi, kuriuos man duoda Tėvas,ateis pas mane,ir ateinančio pas maneaš neatstumsiu,
38. nes aš nužengiau iš dangausvykdyti ne savo valios,bet valios to, kuris mane siuntė.
39. O mano Siuntėjo valia reikalauja,kad nepražudyčiau nė vieno,kuriuos jis man pavedė,bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną.
40. Tokia mano Tėvo valia,kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį,turėtų amžinąjį gyvenimą;todėl aš jį prikelsiupaskutiniąją dieną“.
41. Tada žydai ėmė murmėti, kad jis pasakęs: „Aš duona, nužengusi iš dangaus“.
42. Jie sakė: „Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi mes nepažįstame jo tėvo ir motinos? Kaip jis gali sakyti: ‘Aš esu nužengęs iš dangaus’?“
43. Jėzus jiems atsakė: „Liaukitės tarpusavyje murmėję!