21. Jie panoro jį pasiimti į valtį, o valtis iškart priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.
22. Minia, buvusi anoje pusėje, matė, kad ten tebuvo viena valtis ir kad Jėzus nebuvo įlipęs į valtį su mokiniais, o šie išplaukė vieni.
23. Rytojaus dieną iš Tiberiados atplaukė kitų valčių ir sustojo netoli vietos, kur žmonės buvo valgę Viešpaties palaimintos duonos.
24. Sužinoję, kad čia nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus.
25. Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?“
26. O Jėzus prabilo į juos:„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:jūs ieškote manęs ne dėl to,kad esate matę ženklų,bet kad prisivalgėte duonos ligi soties.
27. Plušėkite ne dėl žūvančio maisto,bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui!Jo duos jums Žmogaus Sūnus,kurį Tėvas – Dievas savo antspaudu yra pažymėjęs“.
28. Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“
29. Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė“.
30. Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi?
31. Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus“.
32. Tada Jėzus tarė:„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:tai ne Mozėdavė jums duonos iš dangaus,bet mano Tėvasduoda jums iš dangaus tikrosios duonos.
33. Dievo duona nužengia iš dangausir duoda pasauliui gyvybę“.
34. Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“
35. Jėzus atsakė:„Aš esu gyvybės duona!Kas ateina pas mane,niekuomet nebealks,ir kas tiki mane,niekuomet nebetrokš.
36. O aš jau esu jums sakęs:jūs mane regėjote, bet netikite.
37. Visi, kuriuos man duoda Tėvas,ateis pas mane,ir ateinančio pas maneaš neatstumsiu,
38. nes aš nužengiau iš dangausvykdyti ne savo valios,bet valios to, kuris mane siuntė.