31. Tuo tarpu mokiniai ėmė raginti: „Rabi, pasistiprink!“
32. O jis atsiliepė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote“.
33. Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: „Nejaugi kas atnešė jam valgyti?“
34. Bet Jėzus tarė:„Mano maistas –vykdyti valią to, kuris mane siuntė,ir baigti jo darbą.
35. Argi jūs nesakote:‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’?Štai sakau jums:pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus;jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.
36. Jau pjovėjas uždarbį gaunair renkasi vaisių amžinajam gyvenimui,kad lygiai džiaugtųsi sėjėjas ir pjovėjas.
37. Teisingai priežodis sako:‘Vienas pasėja, kitas nupjauna.’
38. Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus,į kurį jūs neįdėjote darbo.Kiti pasidarbavo,o jūs įstojote į jų darbą“.
39. Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters liudijimo: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi“.
40. Atėję samariečiai prašė jį pasilikti pas juos, ir jis ten pasiliko dvi dienas.
41. Dar daugiau žmonių įtikėjo dėl jo pamokslų.
42. O moteriai jie pasakė: „Dabar mes tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas“.
43. Po dviejų dienų jis išvyko iš ten į Galilėją.
44. Pats Jėzus buvo pareiškęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje“.
45. Kai jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai pagarbiai jį priėmė, nes buvo matę jo darbus per šventes Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tas šventes.
46. Jis vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. O Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo.
47. Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžęs į Galilėją, jis atkeliavo pas jį ir maldavo eiti ir išgydyti marinamą jo sūnų.