8. Tavo man patikėtus žodžiusaš perdaviau jiems,o jie priėmė juos ir tikrai pažino,kad esu iš tavęs išėjęs;įtikėjo, kad esi mane siuntęs.
9. Aš meldžiu už juos.Ne už pasaulį meldžiu,bet už tavo man pavestuosius.Jie juk yra tavieji!
10. Ir visa, kas mano, yra tavo,o kas tavo – tai mano,ir aš pašlovintas juose.
11. Aš jau nebe pasaulyje...Jie dar pasaulyje,o aš grįžtu pas tave.Šventasis Tėve,išlaikyk juos savo vardu,kurį esi man davęs,kad jie būtų viena kaip ir mes.
12. Kol buvau su jais,aš išlaikiau juos tavo vardu,kurį esi man davęs,išsaugojau juos,ir nė vienas jų nepražuvo,išskyrus pražūties sūnų; taip išsipildė Raštas.
13. Dabar aš einu pas taveir tai kalbu pasaulyje,kad jie turėtų savyjemanojo džiaugsmo pilnatvę.
14. Aš jiems perdaviau tavo žodį,bet pasaulis jų nekentė,nes jie ne iš pasaulio,kaip ir aš ne iš pasaulio.
15. Aš neprašau,kad juos paimtum iš pasaulio,bet kad apsaugotum juos nuo piktojo.
16. Jie nėra iš pasaulio,kaip ir aš ne iš pasaulio.
17. Pašventink juos tiesa!Tavo žodis yra tiesa.
18. Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį,taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį.
19. Dėl jų aš pašventinu save,kad ir jie būtų pašventinti tiesa.
20. Ne tik už juos aš meldžiu,bet ir už tuos,kurie per jų žodį mane įtikės:
21. tegul visi bus viena!Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje,tegul ir jie bus viena mumyse,kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs.
22. Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs,aš perdaviau jiems,kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: