23. Vienas mokinys, kurį Jėzus mylėjo, buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės.
24. Simonas Petras pamojo jam ir pašnibždėjo: „Sužinok, apie kurį jis kalba“.
25. Šisai, pasilenkęs prie Jėzaus krūtinės, paklausė: „Kas jis, Viešpatie?“
26. Jėzus atsiliepė: „Tai tas, kuriam padažęs paduosiu kąsnį“. Ir, pamirkęs kąsnį dubenyje, jis padavė Judui Iskarijotui, Simono sūnui.
27. Kai šis nurijo kąsnį, įėjo į jį šėtonas. O Jėzus jam sako: „Ką darai, daryk greičiau!“
28. Nė vienas iš sėdinčių už stalo nesuprato, kodėl jis taip pasakė.
29. Kadangi Judo žinioje buvo kasa, kai kurie pamanė, jog Jėzus jam įsakęs: „Nupirk, ko mums reikia šventėms“ ar liepęs ką duoti vargšams.
30. Tad anas, nurijęs kąsnį, tuojau išėjo. Buvo naktis.
31. Jam pasišalinus, Jėzus prabilo:„Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas,ir Dievas pašlovintas per jį.
32. O jeigu Dievas pašlovintas per jį,tai Dievas pašlovins jį pas save,bematant jį pašlovins.
33. Vaikeliai,aš jau nebeilgai būsiu su jumis.Jūs ieškosite manęs,bet sakau jums tą patį, ką esu žydams pasakęs: kur aš išeinu, jūs negalite eiti...