35. Jėzus pravirko.
36. Tada žydai ėmė kalbėti: „Štai kaip jis jį mylėjo!“
37. O kiti sakė: „Argi tas, kuris atvėrė neregiui akis, negalėjo padaryti, kad šitas nemirtų?“
38. Ir vėl susigraudinęs Jėzus atėjo pas kapą. Tai buvo ola, užrista akmeniu.
39. Jėzus tarė: „Nuriskite akmenį!“ Mirusiojo sesuo Morta įspėjo: „Viešpatie, jau dvokia. Jau keturios dienos, kaip jis miręs“.
40. Jėzus jai tarė: „Argi nesakiau: jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!“
41. Jie nurito akmenį. Jėzus pakėlė akis aukštyn ir prabilo:„Tėve, dėkoju tau,kad mane išklausei.
42. Aš žinojau, kad visuomet mane išklausai.Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų,kad jie įtikėtų,jog tu esi mane siuntęs“.
43. Tai pasakęs, jis galingu balsu sušuko: „Lozoriau, išeik!“
44. Ir numirėlis išėjo iš kapo. Jo rankos ir kojos dar buvo suvystytos aprišalais, o veidas apvyniotas drobule. Jėzus jiems įsakė: „Atraišiokite jį ir leiskite jam eiti“.
45. Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo jį.
46. Bet kai kurie nuėjo pas fariziejus ir pranešė jiems, ką Jėzus padaręs.