32. O Marija, atėjusi ten, kur buvo Jėzus, ir jį pamačiusi, puolė jam po kojų, sakydama: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs“.
33. Pamatęs ją verkiančią ir kartu atėjusius žydus verkiančius, Jėzus labai susigraudino ir susijaudinęs
34. paklausė: „Kur jį palaidojote?“ Jie atsakė: „Viešpatie, eik ir pažiūrėk“.
35. Jėzus pravirko.
36. Tada žydai ėmė kalbėti: „Štai kaip jis jį mylėjo!“
37. O kiti sakė: „Argi tas, kuris atvėrė neregiui akis, negalėjo padaryti, kad šitas nemirtų?“
38. Ir vėl susigraudinęs Jėzus atėjo pas kapą. Tai buvo ola, užrista akmeniu.
39. Jėzus tarė: „Nuriskite akmenį!“ Mirusiojo sesuo Morta įspėjo: „Viešpatie, jau dvokia. Jau keturios dienos, kaip jis miręs“.
40. Jėzus jai tarė: „Argi nesakiau: jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!“
41. Jie nurito akmenį. Jėzus pakėlė akis aukštyn ir prabilo:„Tėve, dėkoju tau,kad mane išklausei.
42. Aš žinojau, kad visuomet mane išklausai.Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų,kad jie įtikėtų,jog tu esi mane siuntęs“.