27. Manosios avys klauso mano balso;aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.
28. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą;jos nežus per amžius,ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.
29. Tėvas, kuris man jas davė,yra aukščiau už viską,ir niekas jų neišplėšiš Tėvo rankos.
30. Aš ir Tėvas esame viena“.
31. Ir vėl žydai stvėrėsi akmenų, norėdami jį užmušti.
32. O Jėzus paklausė juos: „Tėvo valia esu jums padaręs daug gerų darbų. Už kurį gi darbą jūs užmušite mane?“
33. Žydai jam atsakė: „Ne už gerą darbą užmušime, bet už piktžodžiavimą, kad tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu“.