14. Aš – gerasis ganytojas:aš pažįstu savąsias,ir manosios pažįsta mane,
15. kaip mane pažįsta Tėvasir aš pažįstu Tėvą.Už avis aš guldau savo gyvybę.
16. Ir kitų avių dar turiu,kurios ne iš šios avidės;ir jas man reikia atvesti;jos klausys mano balso,ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.
17. Tėvas myli mane,nes aš guldau savo gyvybę,kad ir vėl ją pasiimčiau.
18. Niekas neatima jos iš manęs,bet aš pats ją laisvai atiduodu.Aš turiu galią ją atiduotiir turiu galią vėl ją atsiimti;tokį priesaką aš esu gavęsiš savojo Tėvo“.
19. Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių.
20. Daugelis sakė: „Jis velnio apsėstas ir šėlsta. Kam jo klausote?“
21. Kiti tvirtino: „Tai ne apsėstojo kalbos. Argi gali velnias atverti neregiams akis?!“
22. Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo iškilmė. Buvo žiema.
23. Jėzus vaikščiojo šventykloje po Saliamono stoginę.
24. Ten jį apspito žydai ir ėmė klausinėti: „Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Mesijas, pasakyk mums atvirai!“
25. Jėzus jiems atsakė:„Aš jums pasakiau, tik jūs netikite.Mano darbai, kuriuos aš darausavo Tėvo vardu,liudija apie mane.
26. Bet jūs netikite,nes jūs – ne manosios avys.
27. Manosios avys klauso mano balso;aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.
28. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą;jos nežus per amžius,ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.
29. Tėvas, kuris man jas davė,yra aukščiau už viską,ir niekas jų neišplėšiš Tėvo rankos.
30. Aš ir Tėvas esame viena“.
31. Ir vėl žydai stvėrėsi akmenų, norėdami jį užmušti.
32. O Jėzus paklausė juos: „Tėvo valia esu jums padaręs daug gerų darbų. Už kurį gi darbą jūs užmušite mane?“