12. Samdinys, ne ganytojas,kuriam avys ne savos,pamatęs sėlinantį vilką,palieka avis ir pabėga,o vilkas puola jas ir išvaiko.
13. Samdinys pabėga, nes jis samdinys,jam avys nerūpi.
14. Aš – gerasis ganytojas:aš pažįstu savąsias,ir manosios pažįsta mane,
15. kaip mane pažįsta Tėvasir aš pažįstu Tėvą.Už avis aš guldau savo gyvybę.
16. Ir kitų avių dar turiu,kurios ne iš šios avidės;ir jas man reikia atvesti;jos klausys mano balso,ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.
17. Tėvas myli mane,nes aš guldau savo gyvybę,kad ir vėl ją pasiimčiau.
18. Niekas neatima jos iš manęs,bet aš pats ją laisvai atiduodu.Aš turiu galią ją atiduotiir turiu galią vėl ją atsiimti;tokį priesaką aš esu gavęsiš savojo Tėvo“.
19. Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių.
20. Daugelis sakė: „Jis velnio apsėstas ir šėlsta. Kam jo klausote?“
21. Kiti tvirtino: „Tai ne apsėstojo kalbos. Argi gali velnias atverti neregiams akis?!“
22. Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo iškilmė. Buvo žiema.
23. Jėzus vaikščiojo šventykloje po Saliamono stoginę.
24. Ten jį apspito žydai ir ėmė klausinėti: „Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Mesijas, pasakyk mums atvirai!“