1. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet įkopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas.
2. O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas.
3. Jam sargas atkelia vartus, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda.
4. Išsivaręs visas saviškes, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą.
5. Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso“.
6. Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia.
7. O Jėzus kalbėjo toliau:„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:aš – avių vartai.
8. Visi, kurie pirma manęs atėjo,buvo vagys, plėšikai,todėl neklausė jų avys.
9. Aš esu vartai.Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas.Jis įeis ir išeis,ir ganyklą sau ras.
10. Vagis ateinatik vogti, žudyti, naikinti.Aš atėjau,kad žmonės turėtų gyvenimą,kad apsčiai jo turėtų.
11. Aš – gerasis ganytojas.Geras ganytojasuž avis guldo gyvybę.
12. Samdinys, ne ganytojas,kuriam avys ne savos,pamatęs sėlinantį vilką,palieka avis ir pabėga,o vilkas puola jas ir išvaiko.
13. Samdinys pabėga, nes jis samdinys,jam avys nerūpi.
14. Aš – gerasis ganytojas:aš pažįstu savąsias,ir manosios pažįsta mane,
15. kaip mane pažįsta Tėvasir aš pažįstu Tėvą.Už avis aš guldau savo gyvybę.
16. Ir kitų avių dar turiu,kurios ne iš šios avidės;ir jas man reikia atvesti;jos klausys mano balso,ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.
17. Tėvas myli mane,nes aš guldau savo gyvybę,kad ir vėl ją pasiimčiau.
18. Niekas neatima jos iš manęs,bet aš pats ją laisvai atiduodu.Aš turiu galią ją atiduotiir turiu galią vėl ją atsiimti;tokį priesaką aš esu gavęsiš savojo Tėvo“.
19. Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių.