1. Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, siunčia sveikinimus dvylikai giminių išeivijoje.
2. Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus.
3. Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę,
4. o ištvermė tesubręsta darbu, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokojantys.
5. Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.
6. Tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo.
7. Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties –
8. toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.
9. Tegul didžiuojasi suvargęs brolis savo išaukštinimu,
10. o turtingasis savo pažeminimu, nes jis išnyks kaip lauko gėlė.
11. Juk pakyla kaitri saulė, išdžiovina žolyną, ir jo žiedas nubyra, jo išvaizdos grožybė pranyksta. Taip sunyks ir turtuolis savo keliuose.
12. Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes kai bus ištirtas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems.
13. Ir nė vienas gundomas tenesako: „Aš esu Dievo gundomas“. Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo.
14. Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas.
15. Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o subrandinta nuodėmė gimdo mirtį.