10. per keturiasdešimt metų. Todėl aš įnirtau prieš šią giminę ir pasakiau: „Visuomet jie klysta širdyje; jie nepažįsta mano kelių“.
11. Taigi aš užsirūstinęs prisiekiau: „Jie neįžengs į mano atilsį!“
12. Žiūrėkite, broliai, kad kurio jūsų širdyje neužsimegztų netikėjimo piktybė, atitolinanti nuo gyvojo Dievo.
13. Verčiau raginkite vieni kitus kasdien – kol dar tebėra šiandien, – kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta.
14. Juk mes esame tapę Kristaus dalininkais, jei tik išlaikysime iki galo tvirtą pirmykštį pasitikėjimą.
15. Juk pasakyta: Jei šiandien išgirsite jo balsą, neužkietinkite savo širdžių kaip per maištą.
16. Kas gi buvo tie, kurie išgirdę maištavo? Ar ne visi Mozės išvestieji iš Egipto?!
17. Prieš ką jis buvo įnirtęs per keturiasdešimt metų? Argi ne prieš nusikaltusius, kurių lavonai krito dykumoje?!
18. O kam prisiekė, jog neįžengs į jo atilsį, jei ne tiems, kurie jo neklausė?!
19. Taigi matome, kad jie negalėjo įžengti dėl netikėjimo.