1. Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekuomet negali tomis pačiomis atnašomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, tobulų padaryti tų, kurie artinasi prie Dievo.
2. Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nusikaltimo?
3. Priešingai, jos metai iš metų primena nuodėmes.
4. Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes.
5. Todėl ateidamas į pasaulį jis byloja: Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną.
6. Tau nepatiko deginamosios aukos ir aukojimai už nuodėmes.
7. Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip knygos ritinyje apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios!
8. Anksčiau pasakęs: Aukų ir atnašų, deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmes tu nebenori, nemėgsti – o jos atnašaujamos pagal Įstatymą, –
9. paskui jis paskelbė: Štai ateinu vykdyti tavo valios.Jis panaikina viena, idant nustatytų kita.
10. Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams.
11. Kiekvienas kunigas kasdien stoja tarnauti ir daug kartų atnašauja tas pačias aukas, kurios niekuomet negali panaikinti nuodėmių.
12. O šitas, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje
13. laukdamas, kol jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų.
14. Vienintele atnaša jis šventinamuosius padarė tobulus amžiams.
15. Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi: