1. Paskui aš išvydau kitą angelą, nužengiantį iš dangaus ir turintį didžią galybę. Žemė nušvito nuo jo skaistumo.
2. O jis šaukė skambiu balsu:„Krito, krito didžioji Babelė!Ji pavirto demonų buveine,visų netyrųjų dvasių pastoge,visokių nešvarių ir nekenčiamų paukščių landyne.
3. Mat jos ištvirkimo vynu nusigėrė visos tautos;žemės karaliai su ja ištvirkavo,o žemės pirkliai pralobo iš nežabotos jos prabangos“.
4. Ir išgirdau iš dangaus kitą balsą, skelbiantį:„Išeik iš Babelės, mano tauta,kad nedalyvautum jos nuodėmėseir nepatirtum jos negandų!
5. Mat jos nuodėmės pasiekė dangų,ir Dievas prisiminė jos piktenybes.
6. Atmokėkite jai, kaip ji jums mokėjo,ir atiduokite dvigubai pagal jos darbus.Dvigubai sumaišykite taurę, kurią jums ji maišė.
7. Kiek ji puikavo ir lėbavo,tiek jai paruoškite kentėjimų ir nuliūdimo,nes ji savo širdyje kalba: ‘Aš sėdžiu kaip karalienė,nesu našlė ir liūdesio nematysiu’.
8. Todėl vieną dieną ją apniks negandos –mirtis, gedulas, badas,ir ji bus sudeginta ugnimi,nes galingas Viešpats Dievas, kuris nuteisė ją“.