1. Vienas vyras, vardu Ananijas, su savo žmona Sapfyra pardavė žemės sklypą.
2. Žmonai pritariant, jis pasiliko dalį gautų pinigų, o kitą dalį sudėjo prie apaštalų kojų.
3. Petras paklausė: „Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį? Kodėl gi tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilaikydamas dalį gautų pinigų?
4. Argi negalėjai sklypo sau laikyti ir argi pardavęs negalėjai laisvai tvarkytis? Tad kam gi taip sugalvojai savo širdyje? Juk tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!“
5. Išgirdęs tuos žodžius, Ananijas sukniubo ir mirė. Didi baimė pagavo visus tai girdėjusius.
6. Keli jaunuoliai pakilo, suvyniojo marškomis kūną, išnešė ir palaidojo.
7. Po kokių trijų valandų atėjo Ananijo žmona, kuri nežinojo, kas buvo atsitikę.
8. Petras ją paklausė: „Pasakyk man, ar už tiek pardavėte sklypą?“ – „Taip, už tiek“, – atsakė ji.
9. Tada Petras prabilo: „Kam gi jūs susimokėte mėginti Viešpaties Dvasią? Štai ties durimis skamba žingsniai tų, kurie palaidojo tavo vyrą. Jie ir tave išneš“.
10. Bematant ji susmuko jam po kojų ir mirė. Atėję jaunuoliai rado ją negyvą, nunešė ir palaidojo šalia vyro.
11. Didelė baimė apėmė visą Bažnyčią ir visus, kurie apie tai išgirdo.
12. Per apaštalų rankas darėsi žmonėse daug ženklų ir stebuklų.Visi jie vieningai rinkdavosi Saliamono stoginėje.
13. Niekas kitas neišdrįsdavo prie jų prisidėti. Žmonės juos labai gerbė.
14. Ir nuolat augo būrys vyrų ir moterų, įtikėjusių Viešpatį.
15. Žmonės net į gatves nešdavo ligonius ir ten guldydavo ant neštuvų bei lovų, kad, Petrui praeinant pro šalį, bent jo šešėlis kristų ant gulinčiųjų.
16. Taip pat iš aplinkinių miestelių daug žmonių keliaudavo į Jeruzalę, gabendami sergančius ir netyrųjų dvasių varginamus, ir visi jie būdavo išgydomi.
17. Tuomet sujudo vyriausiasis kunigas ir visi jo šalininkai, tai yra sadukiejų atskala. Degdami neapykanta,