23. būtent, jog Mesijas kentės, jog, pirmutinis prisikėlęs iš numirusių, paskelbs šviesą tautai ir pagonims“.
24. Jam taip aiškinant, Festas garsiai sušuko: „Pauliau, tu iš galvos kraustaisi! Iš didelio rašto išėjai iš krašto“.
25. Paulius atsiliepė: „Ne, nesikraustau iš galvos, prakilnusis Festai, bet kalbu tiesos ir sveiko proto žodžius.
26. Šiuos dalykus žino karalius, kuriam aš taip atvirai kalbu. Esu tikras, kad iš viso to jam nieko nėra nežinomo, juoba kad šitai dėjosi ne kur nors užkampyje.
27. Karaliau Agripa, ar tiki pranašais? Aš žinau, kad tiki“.
28. Agripa atsakė: „Tuojau, žiūrėk, įtikinsi mane krikščionimi tapti...“
29. Paulius palinkėjo: „Duok, Dieve, kad ar tuojau, ar ne tuojau ne tik tu, bet ir visi, šiandien girdėję mane kalbant, taptų tokie, kaip aš, tik be šitų pančių!“
30. Tuomet pakilo karalius, valdytojas, Berenikė ir kiti svečiai.
31. Išeidami jie kalbėjosi: „Šitas žmogus niekuo nenusipelnė mirties ar pančių“.
32. Agripa Festui pareiškė: „Būtų buvę galima paleisti šį žmogų, jeigu jis nebūtų šaukęsis ciesoriaus“.