21. Netikėk jais! Daugiau negu keturiasdešimt vyrų susitarę prisiekė nei valgyti, nei gerti, kol jo nenužudys. Jie jau dabar pasiruošę ir laukia tavo sutikimo“.
22. Tribūnas atleido jaunuolį ir liepė niekam nesakyti, ką buvo jam pranešęs.
23. Pasišaukęs du šimtininkus, tribūnas įsakė: „Nuo trečios nakties valandos laikykite parengtyje du šimtus karių žygiuoti į Cezarėją, taip pat septyniasdešimt raitelių ir du šimtus ietininkų.
24. Parūpinkite ir arklių, kad raitą Paulių būtų galima saugiai nugabenti pas valdytoją Feliksą“.
25. Be to, jis parašė tokį laišką:
26. „Klaudijus Lisijas kilniausiajam valdytojui Feliksui siunčia sveikinimą.
27. Šitą vyrą žydai buvo nutvėrę ir norėjo nužudyti. Aš su kareiviais jį išgelbėjau, sužinojęs esant Romos pilietį.
28. Norėdamas patirti jo apkaltinimo priežastį, nuvedžiau į jų teismo tarybą.
29. Radau, kad jis kaltinamas dėl jų Įstatymo klausimų, o ne dėl kokio nusikaltimo, baustino mirtimi ar kalėjimu.
30. Kadangi man buvo pranešta apie jam gresiantį sąmokslą, aš nedelsdamas siunčiu jį pas tave. Taip pat nurodžiau kaltintojams, kad jie tau pateiktų prieš jį turimus kaltinimus“.
31. Kareiviai, vykdydami įsakymą, paėmė ir nugabeno nakčia Paulių į Antipatridę.
32. Rytojaus dieną jie pasiuntė su juo raitelius, o patys sugrįžo į kareivines.
33. Atvykę į Cezarėją, raiteliai įteikė valdytojui laišką ir pristatė Paulių.
34. Perskaitęs laišką, jis pasiteiravo, iš kokios provincijos esąs. Sužinojęs, jog iš Kilikijos,