26. kurie už mūsų Viešpatį Jėzų Kristų yra guldę savo galvas.
27. Taigi siunčiame su jais Judą ir Silą, kurie jums tą patį praneš gyvu žodžiu.
28. Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina:
29. susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!“
30. Atvykę į Antiochiją, pasiuntiniai sukvietė visą bendruomenę ir įteikė laišką.
31. Antiochiečiai, perskaitę jį, apsidžiaugė paguodos žodžiais.
32. Judas ir Silas, būdami pranašai, guodė ir stiprino brolius gausingais pamokymais.
33. Kurį laiką ten pagyvenę, jie buvo brolių išleisti su ramybės linkėjimais atgal pas tuos, kurie buvo juos siuntę.
35. Paulius ir Barnabas pasiliko Antiochijoje. Kartu su daugeliu kitų jie mokė ir skelbė Viešpaties žodžio gerąją naujieną.
36. Po kiek laiko Paulius tarė Barnabui: „Grįžkime, aplankykime brolius visuose miestuose, kur esame skelbę Viešpaties žodį, ir pažiūrėkime, kaip jiems sekasi“.
37. Barnabas norėjo pasiimti kartu ir Joną, vadinamą Morkumi,
38. bet Paulius linko neimti tokio, kuris Pamfilijoje buvo nuo jų pasitraukęs ir nesidarbavo su jais.