11. Minia, pamačiusi, ką Paulius padarė, pradėjo garsiai likaoniškai šaukti: „Dievai, pasivertę žmonėmis, nužengė pas mus!“
12. Barnabą jie vadino Dzeusu, o Paulių – Hermiu, nes jis vadovavo kalbai.
13. Priemiestyje esančios Dzeuso šventyklos kunigas liepė prie didžiųjų vartų atvaryti jaučių, papuoštų vainikais, ir norėjo kartu su minia juos paaukoti.
14. Sužinoję apaštalai Barnabas ir Paulius persiplėšė drabužius ir šoko prie minios,
15. šaukdami: „Vyrai, ką darote?! Juk mes tokie patys mirtingi žmonės, kaip ir jūs. Tik mes jums skelbiame gerąją naujieną, kad nuo šių tuštybių atsiverstumėte į gyvąjį Dievą, kuris sutvėrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra.
16. Praėjusiais amžiais jis buvo leidęs visoms tautoms eiti savais keliais.
17. Vis dėlto jis nepaliko savęs nepaliudyto geradarybėmis: iš dangaus duodavo jums lietaus bei vaisingų metų, teikė jums maisto ir širdies džiaugsmo“.
18. Tai dėstydami, jiedu šiaip taip perkalbėjo minias, kad jiems neaukotų.
19. Iš Antiochijos ir Ikonijaus atvykę žydai sukurstė žmones, tie apsvaidė Paulių akmenimis ir išvilko už miesto, palaikę jį mirusiu.