5. Taigi siųsk vyrus į Jopę ir išsikviesk tokį Simoną, vadinamą Petru.
6. Jis svečiuojasi pas tokį odininką Simoną, kurio namai stovi prie jūros“.
7. Kai su juo kalbėjęs angelas pasišalino, Kornelijus pasišaukė du namiškius ir vieną pamaldų kareivį iš savo valdinių
8. ir, viską jiems išaiškinęs, išsiuntė į Jopę.
9. Rytojaus dieną, kai šitie keliaudami artinosi prie miesto, Petras užlipo ant plokščiastogio pasimelsti. Buvo apie šeštą valandą.
10. Jis pasijuto išalkęs ir norėjo užkąsti. Kol jam buvo tiekiamas valgis, jį ištiko dvasios pagava.
11. Jis išvydo atsivėrusį dangų, iš kurio kažkoks rykas, it didelė marška, laikomas už keturių kampų, leidosi žemėn.
12. Jame buvo įvairiausių žemės keturkojų ir roplių bei dangaus paukščių.
13. Ir jam pasigirdo balsas: „Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!“
14. Petras atsakė: „Jokiu būdu, Viešpatie! Aš niekuomet nesu valgęs sutepto ar netyro maisto“.
15. O balsas vėl tarė: „Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!“