11. Jis išvydo atsivėrusį dangų, iš kurio kažkoks rykas, it didelė marška, laikomas už keturių kampų, leidosi žemėn.
12. Jame buvo įvairiausių žemės keturkojų ir roplių bei dangaus paukščių.
13. Ir jam pasigirdo balsas: „Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!“
14. Petras atsakė: „Jokiu būdu, Viešpatie! Aš niekuomet nesu valgęs sutepto ar netyro maisto“.
15. O balsas vėl tarė: „Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!“
16. Taip atsitiko tris kartus, ir rykas tučtuojau vėl pakilo į dangų.
17. Petrui tebesvarstant, ką galėtų reikšti regėjimas, štai prie vartų sustojo Kornelijaus pasiuntiniai, kurie teiravosi Simono namų.
18. „Ar čia vieši Simonas, vadinamas Petru?“ – klausė jie garsiai.
19. Petrui, tebemąstančiam apie regėjimą, Dvasia tarė: „Štai trys vyrai ieško tavęs.
20. Greičiau kelkis, lipk žemyn ir nedvejodamas keliauk su jais, nes aš juos atsiunčiau“.
21. Taigi Petras nulipo žemyn pas vyrus ir tarė: „Štai ir aš, kurio ieškote. Kokiu reikalu atėjote?“
22. Tie atsakė: „Šimtininkas Kornelijus, teisus ir dievobaimingas vyras, visų gyventojų žydų didžiai gerbiamas žmogus, gavo šventojo angelo nurodymą pasikviesti tave į savo namus ir išklausyti tavo pamokymų“.