3. Aš dėkoju Dievui, kuriam tarnauju kaip ir mano protėviai su tyra sąžine, be paliovos tave prisimindamas savo maldose dieną ir naktį.
4. Menu tavo ašaras ir trokštu tave pamatyti, kad sugrįžtų man džiaugsmas.
5. Aš vis prisimenu tavo nuoširdų tikėjimą, kuris pradžioje gyveno tavo senelėje Loidėje, tavo motinoje Eunikėje ir, esu tikras, tebegyvena tavyje.
6. Todėl tau primenu reikalą atgaivinti Dievo malonės dovaną, suteiktą mano rankų uždėjimu.
7. Dievas juk davė mums ne baimės dvasią, bet galybės, meilės ir savitvardos dvasią.