4. prašyte prašė mus malonės leisti jiems prisidėti prie šventųjų šalpos.
5. Jie net pranoko mūsų viltis ir Dievo valia aukojo patys save, pirmiausia – Viešpačiui, paskui – mums.
6. Štai kodėl mes paprašėme Titą, kad, pas jus tą gerą darbą pradėjęs, jį ir užbaigtų.
7. Tad, būdami visa ko pertekę – tikėjimo, žodžio, pažinimo, visokeriopo uolumo ir mūsų meilės, – pasirodykite pertekę ir dosnumo.
8. Aš tai sakau ne liepdamas, bet norėdamas kitų uolumo mastu patikrinti ir jūsų meilės nuoširdumą.
9. Jūs juk pažįstate mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę ir žinote, jog jis, būdamas turtingas, dėl jūsų tapo vargdieniu, kad jūs taptumėte turtingi per jo neturtą.
10. Aš duodu šiuo reikalu patarimą, nes tai naudinga jums, kurie pernai pirmi pradėjote ne tik veikti, bet ir to trokšti.
11. Dabar pagal išgales tai užbaikite, kad būtų įvykdyta, ko taip gyvai troškote.
12. Kai esama tikro troškimo, girtinas, kas duoda kiek gali, o ne kiek negali.
13. Niekas nereikalauja, kad kitiems tektų lengvatos, o jums naštos, bet kad būtų lygybė.
14. Šiuo metu jūsų perteklius tepapildo jų nepriteklių, kad vėliau jų perteklius atpildytų jūsų nepriteklių ir būtų lygybė,
15. kaip parašyta: Kas daug surinko, neturėjo pertekliaus, o kas mažai, nekentėjo nepritekliaus.
16. Dėkui Dievui, pažadinusiam Tito širdyje tokį uolumą jūsų atžvilgiu.
17. Jis ne tik paklausė mano raginimo, bet, būdamas labai uolus, savo noru leidžiasi keliauti pas jus.
18. Kartu su juo siunčiame brolį, pagarsėjusį Evangelijos skelbimu visose Bažnyčiose.