5. Ir ne todėl, kad būtume savaime tinkami ką nors sumanyti tartum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo,
6. kuris padarė mus tinkamus būti tarnais Naujosios Sandoros – ne raidės, bet Dvasios, nes raidė užmuša, o Dvasia teikia gyvybę.
7. Jeigu tarnavimas mirčiai, iškaltas raidėmis akmenyse, buvo toks garbingas, kad Izraelio vaikai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą dėl jo švytėjimo, kuris turėjo išblėsti,
8. tai nepalyginti didesne garbe bus apgaubtas tarnavimas Dvasiai.
9. Jeigu pasmerkimo tarnystė tokia garbinga, tai teisumo tarnystė dar garbingesnė.
10. Ankstesnis garbingumas visai nebegarbingas, palyginti su viską nustelbiančia garbe.
11. Ir jeigu laikinas dalykas spindėjo garbe, tai kur kas garbingesnis nelaikinas.
12. Taigi, turėdami tokią viltį, mes viską dėstome atvirai,
13. ne kaip Mozė, kuris ant veido užsileisdavo gobtuvą, kad Izraelio vaikai nepamatytų jo laikino spindesio pabaigos.
14. Deja, jų protai atbuko. Iki šios dienos jų akis dengia tas pats gobtuvas, kai skaito Senąjį Testamentą, ir jis lieka nenudengtas, nes jį nuimti tegali Kristus.
15. Taip, iki šios dienos, kada tik skaitomas Mozė, gobtuvas tebedengia jų širdį.