Sena Testamentas

Naujos Testamentas

2 Korintiečiams 11:21-33 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

21. Savo gėdai sakau, kad mes buvome per silpni taip su jumis elgtis...Bet jei kas drįsta kuo nors girtis – tai sakau iš kvailumo, – drįstu ir aš.

22. Jie hebrajai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš.

23. Jie Kristaus tarnai? Iš kvailumo sakau: aš juo labiau! Aš daug daugiau įdėjau triūso. Kur kas daugiau kalėjau. Esu gavęs nepalyginti daugiau rykščių ir daugel kartų buvęs mirties pavojuje.

24. Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio.

25. Tris kartus gavau lazdų, vienąkart buvau apsvaidytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau atviroje jūroje.

26. Dažnai būdavau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo savo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, miesto pavojuose, dykumos pavojuose, jūros pavojuose, pavojuose nuo netikrų brolių.

27. Man teko daug triūsti ir vargti, dažnai budėti naktimis, badauti ir trokšti, dažnai pasninkauti, dažnai kęsti šaltį ir nuogumą.

28. Be kita ko, kasdien vargstu, rūpindamasis visomis Bažnyčiomis.

29. Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu?!

30. Jei reikia girtis, girsiuosi savo silpnumu.

31. Viešpaties Jėzaus Dievas ir Tėvas, kuriam šlovė per amžius, žino, kad nemeluoju.

32. Damaske karaliaus Areto etnarchas saugojo damaskiečių miestą, norėdamas mane suimti,

33. bet aš buvau pro langą nuleistas pintinėje per mūrą ir tik taip ištrūkau iš jo nagų.

Skaityti visą skyrių 2 Korintiečiams 11