22. Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išgelbėjimas – iš žydų.
23. Bet ateina valanda, – jau dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.
24. Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje“.
25. Moteris Jam sako: „Žinau, jog ateina Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs Jis mums viską paskelbs“.
26. Jėzus jai tarė: „Tai Aš, kuris su tavimi kalbu!“
27. Tuo metu sugrįžo Jo mokiniai ir nustebo, kad Jis kalbėjo su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“
28. O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms:
29. „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Kristus?“
30. Ir žmonės iš miesto ėjo pas Jį.
31. Tuo tarpu mokiniai ragino Jį, sakydami: „Rabi, valgyk!“
32. O Jis jiems tarė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote“.
33. Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: „Nejaugi kas atnešė Jam valgyti?“
34. Bet Jėzus tarė: „Mano maistas – vykdyti valią To, kuris mane siuntė, ir baigti Jo darbą.
35. Argi jūs nesakote: ‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus – jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.