1. Viešpatie Dieve, kuris atkeršiji, Dieve, kuris atkeršiji, pasirodyk!
2. Kelkis, pasaulio Teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie nusipelnė!
3. Viešpatie, ar ilgai dar nedorėliai džiūgaus?
4. Ar ilgai kalbės įžūliai ir didžiuosis visi piktadariai?
5. Viešpatie, jie trypia Tavo tautą, spaudžia Tavo paveldą.
6. Jie užmuša našlę ir ateivį, žudo našlaičius.
7. Jie sako: “Viešpats nemato, Jokūbo Dievas nepastebi”.
8. Susipraskite, tautos neišmanėliai! Jūs kvailiai, kada išminties įgysite?
9. Nejaugi Tas, kuris padarė ausį, negirdėtų, ir Tas, kuris sukūrė akį, nematytų?
10. Argi Tas, kuris auklėja tautas ir moko žmones išminties, nesudraustų?
11. Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios.
12. Palaimintas žmogus, Viešpatie, kurį Tu auklėji ir savo įstatymo mokai;
13. ramybę jam teiki nelaimių dienomis, kol nedorėliui kasama duobė.
14. Juk Viešpats neatmes savo tautos ir neapleis savo paveldėjimo.
15. Teisingumas sugrįš teisiajam ir juo paseks visi tiesiaširdžiai.
16. Kas gins mane nuo piktadarių? Kas užstos mane prieš skriaudėjus?
17. Jei Viešpats man nebūtų padėjęs, būčiau atsidūręs tylos karalystėje.
18. Kai pasakiau: “Slysta mano koja”, Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane.
19. Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžino.
20. Argi Tu nedorėlių sostui pritarsi, kai iškraipydami įstatymą jie spaudžia žmones?
21. Teisiojo sielą jie puola, nekaltą kraują pasmerkia.
22. Bet Viešpats yra mano apsauga ir mano Dievaspriebėgos uola.
23. Jis atlygins jiems už jų nedorybes, jų pačių neteisybėse sunaikins juos. Viešpats, mūsų Dievas, sunaikins juos.